implikaciuri topiki qarTulSi
ანოტაცია
ინფორმაციის სტრუქტურირება მიმდინარეობს ინფორმაციის გარკვეული მონაკვეთების გამოყოფით. ნებისმიერი ტიპის ინფორმაციის ნებისმიერი სახით ხაზგასმა (მაგ.: გამოკვეთა, ლოგიკური მახვილი, ინფორმაციის წინ წამოწევა, როგორც ყველაზე მნიშვნელოვანის და ა.შ.) შეიძლება მივიჩნიოთ, როგორც ერთი, ზოგადი ფენომენი, რომელიც წარმოადგენს ლინგვისტური სტრუქტურების ფორმირების მთავარ სტრატეგიას. აქედან გამომდინარე, ტოპიკი, ფოკუსი, სუბიექტი, თემა, თვალსაზრისი და ა.შ.- სხვა არაფერია, თუ არა ინფორმაციის ხაზგასმის სხვადასხვა ფორმები.
კვლევის მიზანია ქართულში იმპლიკაციური ტოპიკის შესწავლა. მონაცემები შეგროვილ იქნა სხვადასხვა ექსპერიმენტული დავალებების საფუძველზე, რომლებიც მიმდინარეობდა ბუნებრივი დისკუსის ფორმით. მონაცემები ჩაიწერა პროგრამა P PRAAT-ში და ანოტირებულ იქნა პროგრამა EXMARaLDA-ში. მონაცემთა ანალიზის საფუძველზე შეგვიძლია გამოვავლინოთ ტოპიკალიზაციის სხვადასხვა საშუალებები, ესენია: ინტონაცია, მორფო-სინტაქსური მოდელები და ნაწილაკები, რომლებიც ძირითად როლს თამაშობენ ქართულში იმპლიკაციური ტოპიკის მოდელების შექმნაში.
sakvanZo siტyvebi: implikaciuri topiki, fokusi, topiki
I. Sesavali
1.1. sakiTxis dasma
winadadebaSi
informaciis struturirebis sxvadasxvagvari saSualebebi cvlis winadadebis
pragmatikul Sinaarss da implikaciurad ufro farTo konteqstur Sinaarsebs moicavs.
am fenomenis sakvlevad Tanamedrove enaTmecnierebaSi SemuSavda garkveuli
meTodologia da GganisazRvra ZiriTadi cnebebi, romelTa saSualebiT, met-naklebi
warmatebiT, SesaZlebelia winadadebis sainformacio struqturis kvleva. fokusi da topiki winadadebis
sainformacio struqturis ganmsazRvreli swored aseTi ZiriTadi cnebebia.
1.2. fokusi
winadadebaSi fokusis
garda warmodgenil informacias ewodeba foni (Common Ground). orive maTgani gamoxatavs sxvadasxva
datvirTvis mqone informacias. fokusi ZiriTadad gamoxatavs axal informacias,
romliTac sainformacio nakadSi, ZiriTadad kiTxva-pasuxis diskursSi, ivseba informaciuli
xarvezi, xolo foni Zvel informacias, romelic mosaubreTa saerTo safuZvels qmnis.
mag.: kiTxvaze – vin daxata suraTi? –
pasuxSi: biWma daxata suraTi – fokusirebuli
iqneba biWi, xolo fons (Common Groud) qmnis komunikaciis aqtSi
monawileTa saerTo ‘codna’ imis Sesaxeb, rom viRacam
daxata suraTi. sakomunikacio aqtis dros, informaciis struqturirebisas, foni
uwyvetad icvleba da ivseba mopovebuli informaciisda Sesabamisad.
u. l. Ceifi aris erT-erTi pirveli
mecnierTagani, romelmac enaTmecnierebaSi daamkvidra termini fokusi. igi
saubrobda fokusze, rogorc informaciis SefuTvis meqanizmze, romelic uSualod
pasuxobs mosaubreTa sakomunikacio moTxovnilebebs. u. Ceifi fokuss uwodebs axal
informacias, romelic gamokveTili intonaciis wyalobiT warmoaCens informaciis
centralur nawils; xolo foni gamoxatavs Zvel informacias, romelic safuZvels
qmnis axali informaciis mosapoveblad.
manfred krifkas azriT, yvelaze zusti
gansazRvreba fokusisa unda asaxavdes SesaZlebel pasuxTa alternatevebis rigs.
mag.: zemoT moxmobil kiTxvaze – vin
xatavs suraTs? – pasuxi SeiZleba iyos: biWi,
gogo, kaci, qali, mxatvari da a.S. am SesaZlebel pasuxTa alternativebidan,
situaciisda Sesabamisad, irCeva erT-erTi, romelic swored am SerCevis wyalobiT
aris fokusirebuli. aqedan gamomdinare, m. krifka iZleva fokusis ufro zust
definicias:
fokusi miuTiTebs im alternativebis arsebobaze, romlebic relevanturia
lingvistur gamoxatulebaTa interpretirebisTvis.
amdenad, fokusi, zogadad, gviCvenebs, rom
arsebobs interpretaciis sxvadasxva alternativebi. fokusis sxvadasxva qvetipi
swored am zogadi ideis sxvadasxvagvari variaciaa. fokusirebuli SeiZleba iyos
winadadebis sxvadasxva zomis Semadgeneli: mTeli winadadeba, saxeluri Tu zmnuri
frazebi an maTi nawilebi (zedsarTavebi, CvenebiTi an kuTvnilebiTi
nacvalsaxelebi, garemoebebi da sxv.). zogjer gamoyofen farTo da viwro fokuss.
qvemoT moxmobil magaliTSi fokusi TandaTan viwrovdeba B1-dan B4-mde (C. Gessenhoven):
A1: What else can you tell us about Helen?
B1: She [used to drive a Renault
CLIO]Foc
A2: Has she driven any other cars besides Fords
and Chevrolets?
B2: She used to drive [a Renault
CLIO]Foc
A3: What kind of Renault did she drive?
B3: She used to drive a Renault
[CLIO]Foc
A4: Does she drive a Renault CLIO?
B4: She [USED TO]Foc drive a Renault
Clio
B1 farTo fokuss warmogvidgens, xolo B2, B3, B4 sxvadasxva saxis viwro
fokusebs. yvela pasuxi erTi da imave winadadebiT aris warmodgenili, informaciul
sxvaobas qmnis mxolod intonaciuri konturi, rac sxvadasxva fokusis maCvenebelia.
am intonaciebis areva pasuxs araadekvaturad aqcevs. magaliTad, A1-ze B2, B3, an B4 pasuxTa Sesabamisi
intonaciuri konturi araadekvaturi iqneba da sakomunikacio situaciis rRvevas
gamoiwvevs.
arsebobs sxvadasxva tipis fokusebi,
magaliTad:
1.Verum fokusi, romelic winadadebis
WeSmarituli Rirebulebis fokusia. is ZiriTadad gamoixateba damxmare zmnis aqcentirebiT: She DOES like broccoli
2. kompleqsuri
(Complex) fokusi, romelic or an met Semadgenels
aerTianebs da ver daiyvaneba erTamde: John only introduced BILL to
SUE.
3. mravalricxovani (Multiple) fokusi, romelic erTsa da imave
winadadebaSi warmogvidgens or (an met) damoukideblad fokusirebul Semadgenels: John
only introduced BILL only to SUE.
4. kontrastuli (Contrastive) fokusi gvaqvs iseT SemTxvevebSi, rodesac
kiTxvaSive SemosazRvrulia alternativebis
rigi. is gamoiyeneba mxolod namdvilad
kontrastuli azris gamosaxatavad: A: What do you want to drink
tea or coffee?
B:
I want TEA.
5. amomwuravi
(Exhaustive) fokusi gviCvenebs
imas, rom is aris erTaderTi swori alternativa: It’s JOHN and BILL that
stole a cookie. (anu: swored JOHN-ma da BILL-ma moipares namcxvari da sxvam
aravin.)
6. Skaluri
(Scalar) fokusis SemTxvevaSi
(romelsac aseve emfatikur (Emphatic) fokuss uwodeben)
alternativebi dalagebulia Skaluri principiT da
fokusi aris am alternativebis yvelaze dabali an yvelaze maRali (anu polaruli) elementi: WILD
HORses wouldn’t drag me there.
1.3. topiki
fokusisagan
gansxvavebiT, topiki ZiriTadad Zvel
informacias warmogvidgens da informaciis pragmatulad aqtualizebul nawils gamoxatavs:
zogierT SemTxvevaSi situaciis asaxvisas saWiro xdeba informaciis dazusteba,
misi pragmatuli Rirebulebebis gaxazva, movlenebs Soris arsebul (an ararsebul)
kavSirebze miniSneba, informaciis mosalodneloba-moulodnelobis asaxva,
informaciaSi implikaciuri an presupoziciuli mimarTebebis dafiqsireba da sxva
amgvari. topiki swored amgvar damatebiT informacias gadmogvcems da ZiriTadad
aris winadadebis is wevri, romlis Sesaxebac movipovebT informacias. topikis
dasadgenad yvelaze moxerxebulia frazebi: ras
ityviT X-is Sesaxeb? Semdgomi
informacia swored am X-is Sesaxebaa da, rogorc wesi, gulisxmobs gamonaTqvams: rac Seexeba X-s, is... Tu fokusiT xdeba
ucnobi informaciis Sevseba, topiki, piriqiT, cnobilia da mis Sesaxeb vagrovebT
damatebiT informacias.
fon der gabelenci iyo
pirveli mecnieri, romelmac topiki gamoiyena mosaubris mier nagulisxmebi
obieqtis aRsaniSnavad. im terminTa Soris, romlebic ukavSirdeba komunikaciisas
informaciis struqturirebas, topiki aris iseTi cneba, romlis identificirebasac
axdens mosaubre da romlis Sesaxebac Semdgomi informacia, anu komentari, aris
mocemuli. terminebi ‘topiki’ da ‘komentari’ xSirad gamoiyeneba e.w.
‘fsiqologiuri subieqtisa’ (resp.
is,
razec fiqrobs mosaubre) da ‘fsiqologiuri predikatis’ (resp. is, rasac am ukanasknelze fiqrobs mosaubre)
mimarT. magaliTad, winadadeba Aristotle Onassis married Jacqueline Kennedy SeiZleba iyos
sxvadasxvagvarad interpretirebuli:
Aa. [Aristotle Onassis]Topic
[married Jacqueline Kennedy]Comment
b. [Jacqueline Kennedy]Topic [married
Aristotle Onassis]Comment
a-SemTxvevaSi vsaubrobT, informacias movipovebT a.
onasisis Sesaxeb da, faqtiurad, vpasuxobT kiTxvaze: ras ityviT onasisis Sesaxeb?; xolo b-SemTxvevaSi – J. kenedis Sesaxeb: ras ityviT kenedis Sesaxeb?
amgvarad, SeiZleba warmovadginoT topikis
Semdegi definicia:
topikuri Semadgeneli aris erTeuli an erTeulTa simravle,
romlis Sesaxebac komentarSi gadmocemuli informaciaa mopovebuli.
arsebobs sxvadasxva tipis topikebi,
magaliTad:
1. kontrastuli,
romelic gviCvenebs kontrasts wina diskursul TemasTan. is SeiZleba gamoiyenebul
iqnes wina Temidan axal Temaze gadasasvlelad, ramdenadac axal informacias gvawvdis
ara Zvel, aramed ZvelTan dapirispirebul, topikalizebul, SedarebiT axal Semadgenelze:
A: Do you think that Fritz would buy this
suit?
B:
Well, [I]Top certainly wouldn’t.
(am SemTxvevaSi mopasuxe B pirdapir ar pasuxobs A-s SekiTxvas,
aramed iZleva gansxvavebul, Tumca
kiTxvasTan dakavSirebul, kontrastul,
pasuxs.)
2. nawilobrivi, romelic gamoiyeneba
ZiriTadad im SemTxvevebSi, rodesac mosaubre
Tavs aridebs kiTxvaze
pirdapir, amomwurav pasuxs da Zveli informaciidan
mxolod garkveuli nawilis Sesaxeb gvawvdis axal informacias:
A: What did the pop stars wear?
B: [The female pop stars]Top wore [caftans]Foc.
(am SemTxvevaSic, mopasuxe B ar pasuxobs kiTxvaze pirdapir, yovel SemTxvevaSi,
amomwuravad.)
3. implikaciuri, romelic gvawvdis
informacias ara mxolod moTxovnil wevrze, aramed nagulixmeb (ZiriTadad, sapirispiro situaciaSi myof) wevrzec:
A: What about the men, do they smoke
cigarettes?
B:
[Only men]Top smoke cigarettes.
(am pasuxSi igulisxmeba, rom mxolod kacebi (da ara
qalebi) ewevian sigarets)
1.4.
topikisa da fokusis warmodgenis enobrivi saSualebebi
formaluri
TvalsazrisiT, topiki da fokusi SeiZleba markirebul iqnes sxvadasxva enobriv
doneze:
1.
fonetika-fonologiis (intonacia, maxvili, toni, specifikuri fonetikur-fonologiuri
procesebi: gamJRereba-dayrueba, asimilacia-disimilacia da sxv.);
2.
morfologia-sintaqsis (morfologiuri markeri, specialuri brunva, Serwymuli
nawilaki an klitika; sityvaTa rigis cvla, elifsi, specifikuri konstruqciebi, frazebis gagleja,
tmesi da sxv.);
3.
leqsika-semantikis (specialuri sityvebi, nawilakebi, artikli, kvantoruli
sityvebi: mxolod, marTlac, namdvilad, aseve, kidec da sxv.).
xSirad es formaluri meqanizmebi
Tanaarsebobs da Sedegad vRebulobT rTul, kompleqsur enobriv modelebs, romlebic
emsaxureba informaciis struqturirebasa da SefuTvas winadadebaSi. formaluri
meqanizmebi xSirad implikaciuri xasiaTisaa (mag., sityvaTa rigis cvla xSirad intonaciur gamokveTasac iwvevs da
garkveul SemTxvevebSi sintaqsuri mimarTebebis cvlasac; specialuri nawilakebis
gamoyeneba zogjer iwvevs winadadebis wevrTa Soris sintaqsur mimarTebebis cvlas
da specialur intonaciur gaformebasac moiTxovs; da sxv.). topikisa da fokusis
markirebis ZiriTadi universaluri meqanizmia specifikuri intonaciuri konturi,
Tumca arsebobs enaTa mixedviT gansxvavebuli sxvadasxvagvari formaluri
modelebic. enebSi, romlebic orientirebulia sainformacio nakadSi pragmatulad
aqtualizebuli elementebis konceptualur markirebaze, rogorc wesi, topikis
aRmniSvneli specialuri morfologiuri mawarmoebelic gamoiyofa (magaliTad, asea
iaponurSi). miuxedavad imisa, rom es procesebi enaTa mixedviT specifikuria (yoveli
ena Tavisi strategiis mixedviT axorcielebs topik-fokusisa Tu sxva aqtualizebuli
wevris formalizebas), universalur maxasiaTeblebsa da niSnebze saubari mainc
SesaZlebelia.
1.5.
sakvlevi obietis dadgena; kvlevis miznebi da amocanebi
implikaciuri topiki, rogorc aRvniSneT, imiT aris
gamorCeuli, rom is damatebiT, damazustebel informacias gvawvdis saubris Temis Sesaxeb da,
imavdroulad, mas garkveulad upirispirebs, acalkevebs sxva nagulisxmebi
informaciisgan. specifikuri kontrastuli intonacia garkveuli Semadgenlisa
gulisxmobs kontrastul, sapirispiro informacias sxva obieqtze, rac nagulisxmebia
da gamomdinareobs an zogadi codnidan Cveni samyarosa da warmodgenebis Sesaxeb (zogadi
implikaciuri topiki) an, konkretuli situaciidan gamomdinare, am konkretuli
situaciuri codnidan (konteqsturad gansazRvruli implikaciuri topiki). magaliTad,
winadadebaSi: [ai qalebi]Top ar ewevian, igulisxmeba Cveni codna da gamocdileba imis Sesaxeb, rom kacebi ewevian (zogadi implikaciuri
topiki). xolo situaciidan: sanadirod
wavidnen biWi da monadire. [ai
monadirem]Top mokla
iremi – gamomdinareobs, rom biWma ar mokla iremi (konteqsturi
implikaciuri topiki).
Cveni
amocanaa, gavarkvioT:
1. gamoixateba Tu ara formalurad
implikaciuri topiki qarTulSi;
2. Tu ki, konkretulad ra
formaluri modelebi gamoiyeneba qarTulSi implikaciuri topikis gamosaxatavad;
3. ra rols asrulebs am
modelebSi intonacia;
4. ra saxis sintaqsuri
konstruqciebia damaxasiaTebeli implikaciuri topikisaTvis;
5. Tu gamoiyeneba (da romeli)
nawilakebi implikaciuri topikisaTvis qarTulSi.
1.6.
meTodologia
ramdenadac topikisa da fokusis formaluri modelebis
moZiebisaTvis gansakuTrebiT
mniSvnelovania bunebrivi sametyvelo situaciebi, saanalizo masalis mosapoveblad
SemuSavda swored aseT bunebriv situaciaTa mastimulirebeli saeqsperimento
amocanebi, romlebic eyrdnoba potsdam-berlinis proeqtis
farglebSi SemuSavebul mravalferovan testebsa da kiTvarebs. testebi Sedgenilia
situaciis ori ZiriTadi monawilis topikalizaciisTvis (agenti, mimRebi):
implikaciuri topikis realizeba mowmdeba mxolod ori monawilisTvis (agenti,
mimRebi). am amocanebis gadawyvetis pirobebSi cdispirTa mier
spontanurad warmoTqmul gamonaTqvamTa simravle qmnis saanalizo erTeulTa bazas.
II. masalis mopoveba
2.1. eqsperimentis aRwera
implikaciuri topikis
ZiriTadi enobrivi modelebis gamosavlenad Catarda ori tipis eqsperimenti.
pirveli
amocana: cdispirebs eZleodaT ilustrirebuli baraTebi. maT unda
exelmZRvanelaT Semdegi instruqciiT: cdispirebs ise unda gaecaT pasuxi dasmul
SekiTxvaze, rom ar daesaxelebinaT is piri, romlis Sesaxebac gvsurda mogvepovebina
damatebiTi informacia. amdenad, topikalizebuli informacia winadadebaSi fiqsirdeboda
ara uSualod, aramed implikaciurad.
meore
amocana: cdispirebs eZleoda erTi da igive, ornaxatiani, baraTebi. erT-erTi
cdispiris baraTze Semoxazuli iyo erT-erTi naxati. Semoxazulnaxatiani baraTis
mflobel informants ise unda gaeca pasuxi dasmul SekiTxvaze, rom meore
informanti, romlis baraTic ar Seicavda Semoxazul naxats, gamoecno, romeli
naxati iyo Semoxazuli.
eqsperimentSi monawileobas iRebda
Teqvsmeti adamiani, ZiriTadad studentebi – gogonebi da biWebi. muSaoba
ZiriTadad wyvilebTan mimdinareobda. cda tardeboda bunebrivi diskursis
pirobebSi. cdispirebs ilustrirebuli furclebi hqondaT darigebuli da maTi amocana
iyo spontanurad, bunebrivad, yovelgvari dafiqrebis gareSe gaecaT pasuxi dasmul
SekiTxvaze an aReweraT naxati. sul Catarda cameti sesia.
2.2. masalis Cawera
kiTxva-pasuxebis
Cawera xorcieldeboda warmoTqmisTanave Praat programaSi. es programa saSualebas iZleva dafiqsirdes fonetikuri
Canawerebi, romlis speqtogramazec aisaxeba winadadebis mTliani intonaciuri
konturi, tonuri cvlilebebi, maxvili, intensivoba da xmovanTa formantebi.
2.3. masalis anotireba
mopovebuli masalis
analizi–anotireba xdeboda programa Exmaralda-Si, sadac yovel winadadebas Seesabameboda sxvadasxva parametrebis Sesabamisad
damuSavebuli striqonebi:
1. saerTaSoriso, laTinuri anbanis safuZvelze
miRebuli da specialuri simboloebiT
gamdidrebuli, trasliteracia;
2. morfemebad daSlili mimdevrobebi;
3. morfemebis Sesabamisi glosebi;
4. inglisuri Targmani;5. qarTuli anbanuri
Canaweri;
6. fonetikuri
Canaweri;
7. fonologiuri
Canaweri;
8. metyvelebis
nawilebis mixedviT anotirebuli Canaweri;
9. sintaqsuri
funqciebis mixedviT anotirebuli Canaweri;
10.
semantikuri rolebis mixedviT anotirebuli Canaweri;
11.
Semadgenluri struqturis mixedviT anotirebuli Canaweri;
12.
axali-Zveli informaciis mixedviT anotirebuli Canaweri;
13. topikis
ganmsazRvreli Canaweri;
14. fokusis
ganmsazRvreli Canaweri;
15.
sulieroba-usulobis mixedviT anotirebuli Canaweri;
III. mopovebuli masalis nimuSebi
pirveli amocana:
instruqtori aZlevs erT baraTs ori suraTiT:
34-1
P.1: kaci eweva
|
P.2: qali svams
|
|
|
![]() |
![]() |
|
|
instruqcia: upasuxeT kiTxvas ise, rom
ar axsenoT kaci, ubralod miuTiTeT qalze imgvarad, rom gasagebi iyos, Tu ras
akeTebs kaci.
kiTxva: vin
eweva?
pasuxi: ai, qali ar eweva
34-2
P.3: gogos da
ara biWs axuravs qudi
|
|
![]() |
|
instruqcia: upasuxeT kiTxvas ise, rom
ar axsenoT gogo, ubralod miuTiTeT biWze imgvarad, rom gasagebi iyos, Tu ras
akeTebs gogo.
kiTxva: vis axuravs qudi?
pasuxi: ai, biWs qudi ar axuravs
meore amocana: implikaciuri
topiki (uaryofiTi implikacia) instruqtori aZlevs erT baraTs ori suraTiT
(romelzec ar aris Semoxazuli arc erTi suraTi)
erT-erT cdispirs, meores ki imave baraTs, sadac erT-erTi suraTi
Semoxazulia:
34-7
P.8a: qali (da ara
kaci) kiTxulobs wigns
|
P.8b:
qali da Dkaci kiTxuloben wigns
|
![]() ![]() |
![]() |
P.8a
|
P.8b (Semoxaxvis gareSe)
|
|
instruqcia
pirvel informants:
Tqvens partniors aqvs igive suraTebi, rac Tqven. Tqvens
wyvilze erTi suraTi Semoxazulia. Tqvenma partniorma unda gamoicnos, romelia
Semoxazuli da am mizniT unda gkiTxoT, kiTxulobs Tu ara qali wigns Tqvens suraTze. Tqven upasuxebT rom kiTxulobs,
rac cxadia orive suraTidan. Tqveni amocanaa, ise upasuxoT, rom Tqveni partniori
mixvdes, kiTxulobs Tu ara meore piri wigns da, Sesabamisad, is gamoicnobs, Tu
romelia Semoxazuli suraTi.
instruqcia meore
informants:
gTxovT hkiTxoT partniors, kiTxulobs Tu ara qali
wigns Tqvens suraTze?
pasuxi: ki,
mxolod qali kiTxulobs wigns.
meore amocana: implikaciuri
(dadebiTi) topiki
34-8
P.9a: qali da kaci
qudebis gareSe
|
P.9b: kaci qudis gareSe,
qali qudiT
|
|||
= P.6a
|
= P.6b
|
=P.6a (Semoxazvis
gareSe)
|
=P.6b
|
instruqcia pirvel
informants:
Tqvens partniors aqvs igive suraTebi, rac Tqven. Tqvens
wyvilze erTi suraTi Semoxazulia. Tqvenma partniorma unda gamoicnos, romelia
Semoxazuli da am mizniT unda gkiTxoT, axuravs Tu ara biWs qudi Tqvens
suraTze. Tqven upasuxebT, rom ar axuravs, rac cxadia orive
suraTidan. Tqveni amocanaa, ise upasuxoT, rom Tqveni partniori mixvdes, axuravs
Tu ara meore pirs qudi da, Sesabamisad, is gamocnos, Tu romelia Semoxazuli
suraTi.
instruqcia
meore informants:
gTxovT hkiTxoT partniors, axuravs Tu ara biWs qudi
Tqvens suraTze.
pasuxi: arc
biWs ar axuravs qudi
IV. masalis analizi
4.1. eqsperimentebis Sedegad dadasturebuli gamonaTqvamebi
eqsperimentis Sedegad
dafiqsirda pasuxebi, sadac kargad Cans implikaciuri
topikis qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli
formaluri modelebi (sul mopovebul masala moicavs 13 winadadebas).
nimuSad warmovadgenT ramdenimes:
- ai qali, ar
eweva.


- ai biWs, qudi ar
axuravs


- ara, biWi marto
ar aris navSi


Catarebulma eqperimentma gviCvena, rom
qarTul enaSi implikaciuri topiki, upirveles yovlisa, gamoixateba specifikuri intonaciiT.
aseve, gairkva, rom, marTalia, ara gvaqvs specialuri morfologiuri markeri,
magram nawilakebi, romlebic mniSvnelovan rols TamaSoben implikaciuri xasiaTis
informaciis formirebaSi, garkveulwilad aseTi ‘markeris’ funqcias asruleben. mocemuli
cameti magaliTidan oTxjer dafiqsirda ai nawilaki, orjer dafiqsirda mxolod
nawilaki da TiTo-TiTojer dafiqsirda swored, arc da -c nawilakebi.
4.2.
nawilakebis analizi da maTi roli winadadebis sainformacio struqturis
formirebaSi
warmodgenil masalis mixedviT naTlad Cans
nawilakebis gadamwyveti roli
implikaciuri topikis gamosaxatavad. masalaSi dadasturda ai,
-c, mxolod, swored martivi da arc rTuli nawilakebi. am nawilakebis
funqciebisa da semantikis dasadgenad mogvyavs qarTul gramatikul tradiciaSi
arsebuli mosazrebebi:
ganmartebiT leqsikonSi ai nawilaki Semdegnairad
aris daxasiaTebuli: 1. miuTiTebs imaze, rac xdeba an rac unda moxdes:Aai ris Tqmac mindoda. ai erTi magaliTic.
2. igivea, rac hai:Aai, Se eSmako, Sena! ai gidi! – igivea, rac hai gidi.
sulxan-saba orbeliani
ai-s
aigivebs aa-sTan da ase gamartavs: “ixile aqa, Tu viTar ganhyofs aobasa
da myofsa. Mmyofi zogadi saxeli ars arsebisa da SemTxveviTisa, rameTu arseba
TaviT TvisiT myofi ars da ara sxvisa Soris mqonebeli myofobisa da amisTvis
qvemore damiweria myofsa Tana. xolo aÁ raRaTa ganeyofos arssa, ixile
meWvretman: rameTu odes arsi anu myofi sTqva, myis Tanave gvarsa warmouyeneb xedulisasa,
raÁc xroa iyos gancdad xeduli igi. xolo odes oden aÁ niSvnides, maT oden
araobisagan ganhyofs da reca Tu a-Ta Soris warmoaCens, magram
ugvarod da pirSeupyroblad, da merme ukuanaÁsRa zeda daurTavs a-sa,
viTarmed raÁao, da miugebT TanganvliT, viTarmed cecxli, airi anu gonebaÁ
da suli da eseviTari raÁve gvari myofTa.”
akaki SaniZe ki ai nawilaks Semdegnairad ganmartavs: ai misaTiTebeli nawilakia: ai es kaci, rom geubnebodi, ai Seni wigni. SeiZleba SeuerTdes iq da im sityvebs da miviRoT aiq,
aim: aiq xidi aris, aim ficarzed ramdeni buzi zis.
-c nawilaks Semdegi gansazRvreba aqvs: ca, c, c-c, c ki mimarTebiTi nawilakia; gamaZlierebeli nawilakia.
-c nawilakis gameorebulad xmareba aucilebelia, Tu
msjeloba ukuTqmiTia. am SemTxvevaSi -c
emateba ara winadadebis wevrs, aramed ukuTqmiT nawilaks, ris gamoc miRebulia: arc-arc,
aRarc-aRarc, verc-verc, nurc-nurc.
swored
ganimarteba Semdegnairad: 1.namdvilad, marTlac, zustad: swored ase unda gakeTdes da ara sxvagvarad. biWi swored iq mivida, sadac elodnen. 2.
igivea, rac sworad: kiTxvaze sworad
upasuxa.
mxolod nawilaki: 1. Aara umetes imisa, rac vinc
aris. swored is (isini), swored im dros,
im adgils da a.S., - marto: manqanaSi mxolod ori kaci ijda. mxolod axla
dainaxa. jerjerobiT mxolod mercxlebi mofrindnen. 2. igivea, rac oRond: wadi,
mxolod droze dabrundi! mxolod da mxolod = martooden, mxolod.
rogorc vxedavT, qarTul specialur
literaturaSi TiTqmis araferia naTqvami nawilakebis rolze winadadebis
sainformacio struqturis formirebaSi. am rolis gasaanalizeblad meti yuradReba
unda mivaqcioT ara mxolod nawilakebis semantikas, aramed maT funqciasac.
n. Sengelaia
nawilakebs arasrul sityvebs uwodebs. ramdenadac arasruli sityvebis forma aris
martivi, imdenad rTulia maTi semantika da swored aseTi arasruli sityvebis daxmarebiT
SeiZleba gamoixatos sabolood molaparakisTvis sasurveli informacia. arasrulAsityvaTa
mniSvneloba araviTar SemTxvevaSi ar warmoadgens raRac Semadgeneli
mniSvnelobebis erTianobas. isini warmoadgenen martiv formebs. maT calke ar
gaaCniaT sakuTari mniSvneloba, isini mniSvnelobas iZenen winadadebaSi
srulmniSvnelobian sityvebTan erTad xmarebisas. arasruli sityvebi uzrunvelyofen
logikurad azrobriv mTlianobas, erTgvarovnebas da gabmulobas. arasruli sityvebis
gareSe teqsti ubralo mSrali winadadebebis mTlianobad iqceva.
am Mmsjelobis dadasturebaa eqsperimentebiT
mopovebuli masalac. metic, gairkva, rom nawilakebis roli teqstis mTlianobis
formirebaSi ganisazRvreba maTi, SeiZleba iTqvas, pirveladi funqciiT formalurad
gamoxaton garkveuli cvlilebebi winadadebis sainformacio struqturaSi.
V.Ddaskvnebi
5.1 nawilakebis roli informaciis struqturirebaSi
1. ai
nawilaki cdispirebis mier gamoiyeneboda iseTi implikaciuri topikis
gamosaxatavad, romelic damatebiT, ZiriTadad sapirispiro, informacias gvawvdida
rogorc zogadi (34-1), aseve konkretuli situaciis meore wevrze: 34-2, 34-3,
43-4. implikaciuri topikis gamosaxatavad yvelaze xSirad swored es nawilaki
dafiqsirda. sazogadod, sainteresoa, ai nawilakis zogadi funqcia: ‘miTiTeba+predikacia’, rac mas a.
vejbickas mier navaraudebi erT-erTi primitivis (demonstrativis, substantivisa
da predikaciis elementebiT) Sesabamis enobriv relizaciad warmogvidgens. swored
am funqciebis gamo, is bavSvTa metyvelebis adreuli formebis aucilebel
Semadgenels warmoadgens, rac, aseve, TanxmobaSia a. vejbickas mier
winaswarmetyvelurad ‘aRdgenil’ (ramdenadac inglisurSi msgavsi, sami funqciis
gamaerTianebeli, semantikuri primitivis realizacia ar dasturdeba) primitivTan.
2. mxolod nawilaki sixSiriT meorea
implikaciuri topikis markirebis procesSi. is gulisxmobs, rom topikTa SesaZlebel
variantTagan erTi da mxolod erTia
dasaSvebi situaciisda Sesabamisad da is mxolod aseT konkretul SemTxvevebSia
misaRebi: 34-6, 34-7.
3. EerTma cdispirma upiratesoba mianiWa marto
nawilakis gamoyenebas mxolod nawilakis nacvlad. am
nawilaks, rogorc Cans, igive funqciebi aqvs, rac mxolod nawilaks: alternativebidan
SearCios erTaderTi (34-9), Tumca Tavisuflad monacvle leqsemebad maT mainc ver
CavTvliT, ramdenadac arsebobs konteqstebi, sadac isini erTmaneTs ver Caenacvlebian;
mag.: marto kaci sikvdilSiac codoao. amis
mizezi, rogorc Cans, maTi gansxvavebuli funqciebia: mxolod kvantoruli
zmnizedaa, marto nawilaks ki SeiZleba hqondes, damatebiT, zedsarTavis
funqciac, amitomac fraza marto kaci sintaqsuri wyvilia
(uSualo Semadgeneli winadadebisa; e.i. aq igi srulmniSvnelobiania), maSin
rodesac *mxolod kaci sintaqsur frazas ver qmnis (e.i. is nawilakad
rCeba).
4. aseve erT SemTxvevaSi dafiqsirda ar+c
nawilaki: 34-8. am rTuli, nawarmoebi nawilakis funqciaa SesaZlebel alternatiul
topikTagan uaryofiTi niSniT gamoarCios erT-erTi imgvarad, rom
implikaciurad meoris igive mdgomareoba
daafiqsiros. es nawilaki informantma gamoiyena kiTxvaSi mocemuli uaryofiTi
mniSvnelobis dasadastureblad imgvarad, rom iplikaciurad meoris Sesaxebac msgavsi,
uaryofiTi informacia mogvawoda.
4. swored nawilaki dafiqsirda im
SemTxvevaSi, rodesac informanti implikaciurad adasturebda kiTxvaSi mocemuli
informaciis sapirispiro informacias. saiteresoa, rom ‘uaryofiTi dadasturebis’
gasaZliereblad man gamoiyena kompleqsuri fraza: swored rom (43-5).
5. -c nawilaki Segvxvda, aseve,
informaciis (mxolod dadebiTis) dadasturebisas (34-10). rogorc Cans, swored
da -c
nawilakebis funqcia aris ‘daTanxmeba, dadastureba’ situaciis mere wevris
Sesaxeb damatebiT msgavsi (dadebiTi an uaryofiTi) implikaciuri xasiaTis informaciis
gadmocemis mizniT.
6. aRsaniSnavia isic, rom nawilakebi,
rogorc mosalodnelic iyo, ar dadasturda martivi implikaciuri topikis
SemTxvevebSi: 34-11, 34-12, 34-13.
5.2. intonaciis roli implikaciuri topikis formirebaSi
sazogadod, topikis ZiriTadi
formaluri niSania specifikuri intonaciuri konturi, romelic gansxvavdeba
fokusirebuli an neitraluri frazis intonaciisgan. misTvis damaxasiaTebelia aRmavali
(magram ara imdenad, rogoric gvaqvs kiTxviT konstruqciebSi) intonacia frazis
sasazRvro dabali intonaciiT (LH*Lp). aseTive intonaciuri
konturi axasiaTebs implikaciur topiks. nawilakebi, ZiriTadad, topikalizebul
wevrTan erTad erT mTlian fonologiur (intonaciur) frazas qmnian.
5.3. morfosintaqsuri modelebi
eqsperimentebma
daadastura, rom qarTulSi implikaciuri topikisaTvis specialuri morfologiuri
markeri ar arsebobs, sintaqsuri Tavisebureba ki aris is, rom topikalizebuli
wevri miiswrafvis daikavos winadadebis sawyisi, ZiriTadad zmnis wina, pozicia.
literatura
1.
asaTiani, r.
2006. intonaciis roli winadadebis sainformacio struqturis formirebaSi; enaTmecnierebis sakiTxebi; Tbilisi : “universali”.
22-32.
2. orbeliani, s.s. 1991.
leqsikoni qarTuli; Tbilisi: “merani”. 35-36.
3.
SaniZe, a. 1973. qarTuli enis gramatikis safuZvlebi;
Tbilisi: “Tbilisis universitetis gamomcemloba”. 607-616.
4.
Sengelaia, n.
2000. arasruli sityvebi da teqstis semantikuri mTlianoba; Tbilisi : “diogene”. 30-41
5.
Ciqobava, a. jabaSvili, m. 1986. qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikoni; saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademia, enaTmecnierebis
instituti, qarTuli sabWoTa enciklopedia. 19, 348, 451.
6.
Чейф, У. Л. 1975.
Старая и новая информация. Значение и
структура языка. Москва: "Прогресс" . 241-267.
7.
Buring,D.1995. Topic. Cologne University . Electronic Version.
8.
Gussenhoven,C. 2006. Notions and subnotions in
information structure. Radboud Universiteit Nejmegen and Queen Mary, University of London . Electronic Version.
9.
Krifka, M.2006. Basic Notions of Information
Srtucture. Humboldt Universitat zu Berlin and
Zentrum fur Allgemeine
Sprachwissenshaft , Berlin .
Electronic Version.
10.
Skopeteas,S (in collaboration with Cornelia
Endriss). Implicational Topic. ProjektD2:
Typologie der Informationsstruktur. Questionnaire on Information Structure.
Universitat Potsdam/ Humboldt Universitat zu Berlin .
Electronic Version.
11.
Von der Gabelentz, G. 1869. Ideen zu einer vergleichenden
Syntax; Zeitschrift fur Volkerpsychologie
und Sprachwissenschaft. 6, 376-384.
12.
Wierzbichka, A. 1996. Semantics (Primes and Universals).
Oxford , New-York.
No comments:
Post a Comment